Rozmarinas yra amžinai žaliuojantis krūmas, žinomas dėl savo aromatingų lapų ir gražių mėlynų gėlių. Tačiau tai ne vieninteliai šio augalo, šimtmečius vertinamo dėl konservuojančių ir gydomųjų savybių, privalumai. Jame yra daug vitaminų ir, svarbiausia, jis turi priešuždegiminį ir antioksidacinį poveikį. Numalšina skausmą, palaiko žarnyno veiklą, dezinfekuoja – kam dar naudingas rozmarinas? Kaip jį panaudoti medicinoje ir kaip naudoti virtuvėje? Mes paaiškiname.
Rozmarinas – vitaminų ir mineralų lobis
Rozmarinas kilęs iš Viduržemio jūros regionų, kur jis auga lauke ant sausų, uolėtų kalvų ir uolų. Jo pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos: tai reiškia „jūros rasa“. Jūreiviams šio augalo kvapas kažkada buvo ženklas, kad šalia yra žemė. Senovės graikai ir romėnai rozmariną vertino ne tik dėl kulinarinių, bet ir dėl gydomųjų bei simbolinių savybių.. Jis buvo naudojamas religinėse ceremonijose, taip pat kaip natūralus maisto konservantas.
Rozmarinas (Rosmarinus officinalis) yra ne tik aromatingas augalas, bet ir turtingas vitaminų, mineralų ir kitų vertingų maistinių medžiagų šaltinis. Šiame augale sveikatai naudingų medžiagų sąrašas yra ilgas:
Vitaminas A: rozmarinuose yra beta karotino, kuris organizme virsta vitaminu A. Vitaminas A yra būtinas akių, odos ir imuninės sistemos sveikatai.
Vitaminas C: žinomas dėl savo antioksidacinių savybių, vitaminas C palaiko imuninę sistemą, pagreitina žaizdų gijimą ir padeda gaminti kolageną, kuris yra būtinas odos ir sąnarių sveikatai.
B grupės vitaminai: rozmarine yra keletas B grupės vitaminų, įskaitant tiaminą (B1), kuris palaiko nervų sistemą, riboflaviną (B2), kuris yra būtinas energijos gamybai ir odos sveikatai, ir piridoksiną (B6), kuris padeda neuromediatorių sintezei ir hemoglobino susidarymui.
Kalcis: elementas, būtinas kaulų ir dantų sveikatai, taip pat tinkamai raumenų ir nervų sistemos veiklai.
Geležis: pagrindinis hemoglobino komponentas, pernešantis deguonį kraujyje. Geležis taip pat svarbi energijos gamybai ir imuninės sistemos veiklai.
Magnis: svarbus daugeliui biocheminių procesų, įskaitant energijos gamybą, raumenų funkciją ir nervų sistemą.
Kalis: būtinas elektrolitų pusiausvyrai, normaliai širdies ir raumenų veiklai.
Manganas: būtinas medžiagų apykaitai, kaulų sveikatai ir ląstelių apsaugai nuo oksidacinio streso.
Rozmarino rūgštis: stiprus antioksidantas, apsaugantis ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos. Jis taip pat turi priešuždegiminių ir antimikrobinių savybių.
Karnozolis ir karnozo rūgštis : šie diterpenai pasižymi stipriomis antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Jie gali padėti apsisaugoti nuo įvairių lėtinių ligų, tokių kaip širdies ligos ir vėžys.
Eterinis aliejus: jame yra įvairių junginių, tokių kaip cineolis, kamparas, borneolis ir alfa-pinenas, kurie pasižymi antiseptinėmis, antibakterinėmis ir antivirusinėmis savybėmis.
Flavonoidai: šie junginiai turi antioksidacinį ir priešuždegiminį poveikį, gerina širdies ir kraujagyslių sveikatą ir gali sumažinti kai kurių lėtinių ligų riziką.
Kai kurių šių bioaktyvių junginių itin dideli kiekiai randami rozmarinuose, pavyzdžiui, rozmarino rūgštis, kurios, priešingai nei jos pavadinimas, taip pat yra šalavijose ar mėtose. Tačiau jo ypač gausu „jūros rasoje“. Vitaminų, mineralų ir rūgščių kiekis lemia teigiamą šios žolės poveikį mūsų sveikatai.
Rozmarinas – gydomosios savybės
Rozmarinas jau seniai naudojamas liaudies medicinoje, o jo gydomosios savybės yra moksliškai įrodytos. Rozmarinų eterinis aliejus pasižymi stipriomis antiseptinėmis savybėmis, todėl juo galima dezinfekuoti žaizdas ir malšinti infekcijas. Rozmarino rūgštis dar labiau sustiprina šį poveikį, nes turi priešuždegiminį poveikį. Dėl to augalas padeda gydyti sąnarius ir mažina skausmą. Rozmarinas skatina tulžies gamybą, o tai padeda riebalų virškinimas. Dėl šios priežasties jis plačiai naudojamas kaip prieskonis prie sunkiai virškinamų mėsos patiekalų. Jis taip pat veiksmingai mažina dujų ir skrandžio spazmus.
Senovės Graikijoje mokiniai per egzaminus nešiojo rozmarino vainikus, nes tikėjo, kad tai pagerina atmintį. Šiuolaikiniai tyrimai tai patvirtina rozmarino kvapas gali pagerinti pažinimo funkciją, taip pat mažina stresą ir gerina nuotaiką. Šioje žolėje gausu antioksidantų, kurie padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus ir apsaugo ląsteles nuo pažeidimų. Naudojant išoriškai, jis plečia kapiliarus, pagerina jų funkciją. Nuo rozmarino skatina insulino sekreciją ir mažina gliukozės kiekį, jį galima drąsiai rekomenduoti diabetikams.
Rozmarinas virtuvėje? Ne tik mėsai
Rozmarinas virtuvėje itin vertinamas dėl intensyvaus žolelių skonio, kuris puikiai dera su daugeliu patiekalų. Dėl to, kad jis palaiko virškinimo procesus, buvo naudojamas šimtmečius prideda kaip prieskonį į mėsos patiekalai – puikiai dera su ėriena, vištiena, jautiena ir kiauliena. Galima dėti į marinatus, kepti ir kepti ant grotelių.
Tačiau rozmarino naudojimas gaminant maistą neturi apsiriboti tik mėsa. Keptos bulvės, morkos, moliūgai ir kitos daržovės įgauna skonį, kai ši žolė dedama šviežia arba džiovinta. Kada rozmarinas dedama į kopūstų ar ankštinių daržovių patiekalus, palengvinti jų pilvo pūtimą. Prieskonių galima dėti į duonos tešlą, focaccia ir kitus kepinius. Puikiai tinka gardinti alyvuogių aliejų ir actą, kurį vėliau galima naudoti kaip salotų padažą.
Marinuoti rozmarinai – receptas ir naudojimas
Šios žolės užpilą paruošti itin paprasta, o reguliarus jo vartojimas padės mūsų sveikatai daugelyje sričių. Užpilo receptas trumpas: du arbatinius šaukštelius džiovinto rozmarino arba tris šviežias šakeles užpilkite stikline verdančio vandens.. Viską uždenkite ir po 10 minučių nusausinkite, kad pašalintumėte lapus. Į gėrimą galite įdėti šiek tiek tarkuoto šviežio imbiero, kuris puikiai dera su „jūros rasa“, taip pat turi daug sveikatai naudingų savybių. Galite gerti rozmarino antpilą 2-3 kartus per dieną.
Ypač rekomenduojamas esant virškinimo problemoms, nuovargiui, galvos skausmams, atminčiai ir koncentracijai gerinti. Jis taip pat gali būti naudojamas gargaliavimui, nes jis malšins skausmą ir padės kovoti su infekcija.
Galima naudoti ir rozmarino antpilą kaip plaukų priežiūros skalavimo priemonė. Stiprina plaukus, apsaugo nuo plaukų slinkimo ir padeda kovoti su pleiskanomis. Išplovę plaukus šampūnu, tiesiog išskalaukite plaukus raugintu agurku. Naudojamas kaip veido tonikas, rozmarino antpilas turės antiseptinį ir priešuždegiminį poveikį, o kovojant su spuogais bus apčiuopiami rezultatai.
Rozmarinų aliejus
Rozmarinas Alyva jo galima įsigyti vaistažolių parduotuvėse ir kai kuriose vaistinėse. Jis taip pat turi rūpestingą ir gydomąjį poveikį odai. Įmasažuojama į sąnarius, veikia priešuždegimiškai, malšina skausmą. Pridėta prie pilingo padės sumažinti celiulitą. Jo kvapas plačiai naudojamas aromaterapijoje, nes mažina nervinę įtampą ir padeda nuo migrenos. Jis vertinamas kaip nervų raminimas, nesukeliant padidėjusio mieguistumo.
Rozmarinų aliejus taip pat gali būti naudojamas inhaliacijoms, kur padės sergant gerklės, sinusų, bronchų ir plaučių ligomis. Jis veikia kaip palaikomasis gydymas, padeda kovoti su bakterinėmis ir virusinėmis infekcijomis ir tuo pačiu palaiko imunitetą.
Kontraindikacijos – kam reikėtų vengti rozmarino?
Nors rozmarinas palaiko virškinimo sistemą, žmonės, sergantys žarnyno ir skrandžio opalige, turėtų to vengti. Tokiais atvejais aštrieji pipirai gali sudirginti. Sergantieji hipertenzija teigiamą šio augalo poveikį turėtų vartoti saikingai, nes jis gali padidinti kraujospūdį. Kitas Kontraindikacijos rozmarino vartojimui yra nėštumas ir žindymas. Mažiems vaikams jo taip pat negalima duoti infuzijos pavidalu. Kita vertus, rozmarinų aliejus gali sudirginti odą, todėl geriau pirmiausia išbandyti ant nedidelio odos lopinėlio. Jei atsiranda dirginimas, aliejų reikia atskiesti kitu, švelnesniu aliejumi.
